BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Lenkija ir prezidento kryžius

Photo boston.com

Lenkijos Katalikų bažnyčia, politinis establišmentas ir didžioji dalis visuomenės nenori Lenkijos prezidentūros prieigų paversti piligrimystės vieta. Tokia perspektyva tapo reali, kai praeitą savaitę žuvusio šalies vadovo Lecho Kaczynskio brolio dvynio Jaroslavo Kaczynskio bei jo partijos Tvarka ir teisingumas kurstomi aktyvistai ir radikaliai nusiteikę gerbėjai šturmavo prezidentūros prieigas ir brutaliai nutraukė Katalikų bažnyčios organizuotą procesiją. Visa ši dramaturgija (policijos kordonai, klykiantys ir staugiantys protestuotojai, tobulai surežisuota mizanscena) turėjo vieną tikslą: nuo „niekdarių” apsaugoti žuvusio prezidento garbei Lenkijos skautų sumontuotą medinį kryželį ir jį paversti nauju „piligrimystės” objektu.

Situacija tragikomiška. Montavę kryžių skautai ir Lenkijos Katalikų bažnyčia neprieštaravo, o ir nebyliai rėmė kryžiaus demontavimą bei jo patalpinimą garbingesnėje ir tam labiau tinkamoje vietoje, t.y. bažnyčioje, tačiau tam pasipriešino save „patriotais” ir tikrais „katalikais” vadinantys Lenkijos ultranacionalistai bei kitokio plauko radikalai. Emocijos užvirė ir piką pasiekė tuomet, kai vadinamieji patriotai ir „tikrieji katalikai” prakeikė pačią Lenkijos Katalikų bažnyčią, o jos organizuotą procesiją, kryžiui palydėti iki šventovės, išvadino velnio tarnų demaršu ir grubiai nutraukė.

Šioje situacijoje stebina tas faktas, jog reikėjo tiek nedaug laiko, kad lenkiškas solidarumas ir susitelkimas tragedijos akivaizdoje virstu vidinių politinių rietenų draskoma marška, kiekvieno tempiama į savo pusę. Tenka konstatuoti, kad gerbiamas Jaroslavas Kaczynskis, neslepiantis savo paramos rėksmingiems protestuotojams, neapdairiai švaisto savo politinį kapitalą, kurį dėl brolio žūties sugebėjo sumaniai ir apdairiai auginti. Neina nesistebėti ir akivaizdžiu Lenkijos Katalikų Bažnyčios bejėgiškumu ir nesugebėjimu užkirsti kelią jos autoritetu bei ganomaisiais manipuliuoti mėginančioms ir tą sėkmingai darančioms radikalioms politinėms grupėms.

Tiesa, Lenkijos situacija nėra unikali. Šūkaujančių, rėkaujančių ir paskutinius gyvasties likučius iš „priešo” pasišovusių atimti „kovotojų” apstu ir Lietuvoje. Simptomiškos ir priežastys, leidžiančios tokiems kovotojams rastis. Išsilavinimo spragos, socialinės atskirties jausmas, nekritiškas savęs tapatinamas su organizuotų grupių ideologinėmis klišėmis, visa tai nestabilios ekonominės ir politinės situacijos sąlygomis tampa įvairių „iniciatyvų” ir sąmokslų teorijų perykla. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Sąmokslo teorijos, kurios gimdo keistas pseudopilietines ar politines iniciatyvas, yra dažno lietuvio palydovas: violetinė revoliucija Kaune, paranojiškas nepasitikėjimas VSD, keisti pilietiniai judėjimai ir tai tik menka dalis tos realybės, į kurią atsigręžus suvoki, kad vyksta keisti ir sunkiai prognozuojami procesai.

Teisėsaugos klanai, politikų klanai, oligarchų klanai ir dar aibė įvairių klanelių, nuo kurių reikia būti ginamiems prezidentės, Briuselio, Vašingtono ar bala žino kieno, yra giliu įspaudu nužymėję mūsų kasdieninės leksikos horizontus. Tame kalbiniame žaidime esame taip giliai įklimpę, kad šių semantinių reikšmių pynės dažnai tampa ne tikrovės kalbiniais reprezentantais, o pačia šios tikrovės esme. Su tokiais žmonėmis ar jų grupėmis racionali ir argumentų diskusija neįmanoma. Kaip parodė Lenkijos pavyzdys, į masių isteriją galima atsakyti tik masių ironija. Bet koks personalizuotas individualus ar pozityvus santykis yra suspenduojamas arba regimas klastingu mėginimu išklibinti tokio visuotinio sąmonės srauto krantines. To būtų galima išvengti, tačiau bet koks mėgimas išrėkti „SUSTABDYKITE ŠIĄ BEPROTYBĘ” yra dusinamas. Mitų, vaiduoklių ir pramanų upė privalo sraunia vaga tekėti į pačias žmogaus sąmonės gelmes, šios upės tėkmės jokia sveika nuovoka, solidarumas, diskursyvumas negali pažeisti.

Tiesa, lenkai turi savo stiprią sveikos ir nuovokios visuomenės dalį, kuri oponuoja tokiems paranoiškos savimonės įkaitams, ir gražina Lenkiją į „sveiko proto” vėžias. Deja, Lietuva čia ryški išimtis…

Patiko (4)

Rodyk draugams

Komentarai (2)

  1. rašai - NESAMONES!!! “filosofas”:)

  2. nerijusramanauskas:

    Dėkoju už gausiais ir tvirtais argumentais grįstą nuomonę - tokių pasigendu:) Laikysiu tai mano “filosofinių”(?) rašliavų kvalifikuotu ir profesionaliu vertinimu. Beje, tikiuosi nebutaforinio filosofo(ės:)

Rašyti komentarą