BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Korupcija viešajame sektoriuje

The Economist pristato pasaulinį korupcijos žemėlapį. Nieko netikėto nepavyko atrasti. Mūsų tėviškė “garbingai” žengia Rytų ir Centrinės Europos kaimynių gretose, kitaip tariant, visur bėdos tos pačios. Žvelgiant į žemėlapio spalvinę gamą, ji aiškiai rodo, kad sąžiningumo deficitas po meilės - antrasis reikšmingas žmonijos stygius.

Rodyk draugams

Nuskustas Sokratas ir estetikos teisingumas/teisingumo estetika

Sokratas (Arūnas Gudaitis)

Vakar keleta minučių įsistebeilijęs nužiūrinėjau Sokratą. Be barzdos atrodė ganėtinai keistai: griežtos formos žandikaulis, smailėjanti smakro linija - visiška asimetrija trafaretinei išminčiaus kaktos „platybei”. Tai, ką ištisus šimtmečius slėpė vešli graiko barzda, lietuvio menininko vaizduotės skustuvas apnuogino gausiai ŠMC (Šiuolaikinio Meno Centras) lankytojų auditorijai. Barzdgirė ilgus amžius maskavo puse Sokrato veido. Ši nepilna veido kartografija rampų šviesai išstatydama tik filosofo skvarbų žvilgsnį ir įspūdingo platumo kiaušą, jauno meninko dėka, klišine jau tapusią Sokrato vizualinę mitologramą, pavertė smagiu pokštu. Man patiko.

Bejėgystė. Ji visuomet apima tuos, kurie pilni iliuzijų dėl teisingumo.

Teisingumas mūsų kartai nebe etinė, o estetinė kategorija. Dabar teisingumas steigiasi ne santykyje tai, KĄ matau (žvilgsnio susisitikimas su KITU), o tai, KAIP matau (KITO konstravimas JĮ pajungiant savo žvilgsnio subjektyvybės galiai). Todėl teisingumo stygius (savijauta) yra tik neišlavintas estetinis jausmas ir nedaugiau. Tie kas stokoja teisingumo yra tiesiog nenusisekę estetai. Bevelyčiau manyti, jog esama tiesioginio ryšio tarp eklektizuotos estetinės sąmonės (plebėjystės) ir teisingumo nepritekliaus diskursų ir atvirkščiai, kuo estetinės sąmonės struktūros turtingesnės, tuo teisingumo nepritekliaus mažiau. Teisingumas steigiasi ne teismų salėse, o muziejuose. Labanakt. Kol kas.

Rodyk draugams

Europa pamiršo religiją

Paskutiniai tyrimai, kuriuos atliko European Social Survey, atskleidžia įdomias tendencijas. Europiečiai nepraktikuoja religinių apeigų ir ritualų, nelanko savo bažnyčių. Europoje religingumas mirė?!

Rodyk draugams

Sigitas Parulskis. Šalis, kurioje atšauktas Dievas

Radau ne tokį ir seną interviu su Sigitu Parulskiu. Man patiko…

Foto anonsai.lt

2010.02.14 19:20

Šalis, kurioje atšauktas Dievas

„Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu”, - sakoma Biblijoje. Galbūt ne visi skaitė Bibliją, galbūt ne visi esame statytojai, tačiau visi turime žinoti, kad kiekvienos civilizacijos pamatas, kiekvienos valstybės kertinis akmuo yra kultūra. Poetas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, vienas populiariausių šalies rašytojų Sigitas PARULSKIS sako, kad tas akmuo yra išspirtas iš mūsų šalies pamato ir gąsdinančiai klibina visą Lietuvos statinį.

Nors didžių menininkų turime visose srityse, vienbalsiai tvirtiname, kad su mūsų valstybės pamatais - kultūra - yra prastai. Kodėl?

Kažkur televizijoje pasakiau, kad Kultūros ministerija turėtų būti svarbiausia ministerija valstybėje - iš manęs visi balsu juoktis pradėjo, bet juk kalbėjau ne apie ministrus, kalbėjau apie instituciją, kuri turėtų reguliuoti ir ekonomiką, ir politiką, ir kitas sritis… Juk be giliosios kultūros, be doros beprasmiška net bandyti kurti tokį darinį kaip valstybė.

Bet matome, kad Lietuvoje priimta spjauti į visa tai. Lietuvos ministrai, Seimo nariai net nemėgina rūpintis tuo, kuo turėtų - pasauliu, gamta, žmonių sveikata, jų sielos būkle, kultūra… Didžiuma mūsų politikų - vulgarūs gyvuliai, kurių lygis nesiekia trečio laipsnio iš septynių galimų. Tai tik savimi besirūpinantys primityvūs padarai, kurių interesai tesiekia išlikti, pasidauginti ir jėgos priemonėmis kaupti bei saugoti gerovę tam pasidauginimui aprūpinti. Pats primityviausias šeimos suvokimas. Tokie individai dar temoka rūpintis savu užpakaliu, net nesuprasdami, kad egzistuoja ne tik jų šeimos, kad esama ir kitų žmonių, kad tuos žmones reikia mokytis mylėti - kitaip neišliksi šiame pasaulyje.

Aukštoji kultūra visų šių dalykų ir moko žmogų, tik štai ja šiandien nepriimta kliautis. Šiandien kultūra - kaži kokių apdriskusių, niekam neįdomių žmogelių - menininkų rūpestis. Ir į jų trimitavimus apie kultūros padėtį reaguojama kaip į išmaldos sau patiems kaulijimą. Kitas valdžios vyras tiesiai sako: „Eik ir užsidirbk”. Bet jei aš eisiu į gamyklą dirbti, o vakarais prie spingsulės rašysiu, kaži kaip daug ir gerai pavyks prirašyti. Lietuvių emigrantai jau savo kailiu patikrino, kad dirbdamas fabrikuose nieko didingo nesukursi. Menui, kultūrai reikia atsidėti - tik tuomet galima tikėtis kokybės. Neremiama valstybės kultūra negali išsilaikyti. Kultūra nėra verslas ir verslo sąlygomis egzistuoti negali.

O kaip mūsų Vyriausybėje atsidūrė „primityvūs, egoistiški gyvuliai”?

Vadinasi, blogai yra ne tik su valdančiojo sluoksnio, bet ir su visos tautos psichika - jeigu mes tokią situaciją toleruojame, jei rinkdami valdžią nebetaikome doros kriterijų žmonėms, nuo kurių priklauso mūsų likimas, tai - rimta problema. O juk tie seimūnai jau ir iki rinkimų būna apsivogę, jau netgi ir kalėjimuose atsėdėję… Juk puikiai matome, kas jie tokie. Arba - atiduodame valdžią klounams, patys juokdamiesi iš savęs, kad klounams savo likimus į rankas atidavėme… Čia ne performansas, čia mūsų pačių gyvenimas, todėl tai visai nejuokinga.

Visi politikai šaukia: „Rinkit mane - padarysiu tvarką”. Kaip jie gali sutvarkyti šalies reikalus, jei jų programos niekuo nesiskiria, apie kokias partijas galime kalbėti, kur turtingiausi šalies žmonės - socialdemokratai, o konservatoriams nerūpi kultūra. Nėra jokių partijų - tai tik blefas.

Banaliai pasakysiu - kiekvieno žmogaus psichika privalo tapatintis su visa žmonija, su visu pasauliu. Tai būtina sąlyga tobulėti. Kai pradedama tapatintis su mažomis grupelėmis - partija, žmonėmis, nekenčiančiais žydų, profesine grupe, luomu - prasideda savų ir svetimų santykiai, konfrontacija, neapykanta…

Tai nedoras santykis. Doras būtų: „Myliu visus ir stengiuosi, kad visiems būtų gerai, tuomet bus gerai ir man”.

Tačiau tai net ne proto, o sielos dalykai. Siela yra galingesnė jėga nei protas, ji visada žino, kaip būtų teisinga elgtis, tačiau racionalus, kasdienis protas liepia mums nepaisyti sielos: „Nebūk durnas, daryk taip, kaip daro visi”. Ir nekultūringas žmogus taip elgiasi.

Juk apie ką iš esmės byloja Drąsiaus Kedžio istorija? Apie į neviltį įvaryto žmogaus teisybės poreikį. Aš nežinau, kiek yra apskritai teisinga žudyti kitą žmogų, bet Drąsiaus, taip pat ir visų engiamų, apgaudinėjamų, skurdinamų žmonių teisybės poreikis man suprantamas. O gausios „Drąsiaus gerbėjų” gretos byloja apie valstybės pabaigą, apie jos pamatų iširimą…
Na, pats įsivaizduok - dabar tuoj visi apsiginkluokime ir gyvenkime konflikto įtampoje, laukdami, kuris pirmas ginklą išsitrauks. Kaubojų laikai, kitaip tariant… Žmonės neišvengiamai linkę su kuo nors tapatintis, o dabar, kai Dievas šalyje yra atšauktas, žmogui belieka tapatintis su keršytojais iš televizorių ekranų.

O mokyklos, jose diegiami idealai?..

O mūsų mokyklos - dar viena problema. Kiek man teko matyti mokytojų - labai reta tarp jų ryškių, charizmatiškų, Juliaus Sasnausko lygio asmenybių. Kol žmonės ten dirba ne iš pašaukimo, tol nebus gerai. Mokytojas juk yra žmogus, duodantis mums pagrindines žinias apie pasaulį. Pradžią juk kažkas turi duoti, tiesa? Jei televizoriaus tiesos augančio žmogaus sąmonėje nugali mokytojo diegtas tiesas, tai - prastas mokytojas.

O žmogus, kuriam prastai išaiškinta, kas yra pasaulis, savaime suprantama, nebus laimingas. Jis bus priverstas savo didžiulį sielos alkį įsprausti į skurdų televizijos valgiaraštį ir kentėti dėl to, dėl nežinojimo, kur jo geidžiamo sielos maisto ieškoti. Todėl kiekvienas ima ieškoti asmeniškai - kas „užsirauna” ant narkotikų, kas ant alkoholio, kas ant psichiatrų, dar kiti - tiesiog žudosi…

Valstybei šiuo metu skauda, tautai skauda - o tai jau gerai. Žmogus yra velniškai gajus padaras. Jei skauda, jis vėliau ar anksčiau suras vaistų nuo to skausmo. Tiesa, baugu, kad tai nebus gydymas, tik anestezija, kuri gali tęstis labai ilgai…
Lygiai tas pats su emigracija, kuri didėja ne tik dėl darbo paieškų - žmonės praranda motyvaciją būti lietuviais, pagarbiai kalbėti apie tėvynę, jaustis patriotais… Nes nėra su kuo tapatintis toje Lietuvoje - negi su Radžiu ir Zvonke?.. Žmonių dvasinė energija nepatenkinta turimais formaliais pavidalais, siela per didelė, per turtinga, kad būtų galima ją sukišti vien į politiką, ekonomiką ir televizoriaus ekraną.

Bet kodėl su tokiomis problemomis nesusidūrė Jono Basanavičiaus Lietuva?

Jonas Basanavičius ir jo signatarai buvo visai kitokio išsilavinimo, visai kitokio kultūrinio sukirpimo žmonės. Jie visi - baigę solidžius universitetus, išties turintys puikų išsilavinimą, supratimą apie valstybę, jos valdymą, žmogų, jo poreikius. O dabar? Kuris dabartinio Seimo atstovas yra tautos autoritetas? Pasakyk nors vieną?.. (Karčiai šypsosi.)

Visi skaitėme Michailo Bulgakovo „Šuns širdį” ir puikiai žinome, kuo viskas baigiasi, kai Šarikovas tampa autoritetu. Tad štai šiandien skaitant „Šuns širdį” man visai nebejuokinga - atrodo, kad apie Lietuvą, kad apie dabartinį „šarikovų” valdymo laiką kalbama. Bet kaltinu ne tik juos - visi esame valstybės ir jos kultūros dalis, todėl nuo visų mūsų priklauso, kaip tauta atrodo ir kaip ji gyvuoja.

Rodos, Sokratas tokį šaunų palyginimą yra pasakęs: įsivaizduokite, kad jūroje siaučia audra, o laivo kapitonas, stosiantis prie šturvalo, renkamas kliaujantis ne jo sugebėjimais, o laivo keleivių balsų dauguma. Argi mes ne taip pat elgiamės? Manau, kad atsiranda iškreiptas demokratijos suvokimas. Tuoj imsime Dievą duoti į teismą už tai, kad mums reikia mirti. Žmogus, įpratęs galvoti vien apie savo teises, ima pamiršti, kad turime ir pareigų. Dievui, gamtai, pasauliui…

Kaip iš tos duobės tautai patartum kapstytis?

Man aišku tik tiek, kad protingiems, dvasingiems žmonėms kaži kaip reikia vienytis. Ne politiniu pagrindu. Reikia autoritetų, charizmatiškų asmenybių, netinginčių imtis atsakomybės. Reikia dvasininkijos judesių, švietimo reformos, reikia susidėlioti valstybės prioritetus, doros kodeksą… Tik štai klausimas, ar dar tebėra norinčių. Gal mes jau nebenorime savo valstybės, gal jau atsižaidėme? Galime rinktis ir tokį sprendimą - juk demokratija… (Karčiai šypsosi.)

Rimvydas STANKEVIČIUS

Šaltinis: Respublika

Rodyk draugams

Mantas Adomėnas demaskuoja Rusijos saugumą? Trumpai apie lietuvišką silpnaprotystę

Foto diena.lt

„Tiesą sakant, asmeninis puolimas prieš mane nebestebina: apie tokio susidorojimo tikimybę buvau perspėtas po Seimo priimtos rezoliucijos “Dėl padėties Gruzijoje”. Kad Rusija keršys, tiesiogiai davė suprasti ir Rusijos Dūmos narė Valentina Pivnenko. Stebina tik žurnalistų nekritiškas patiklumas ir nepaaiškinama pagieža, lengvai padaranti juos įrankiais puolimo užsakovų rankose, - Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos išplatintame pranešime spaudai teigia Seimo narys.

Cituoju delfi.lt

Dr. Mantas Adomėnas yra iš tų žmonių, kurie puikuojasi savo išsilavinimu. Šis puikaus išsilavinimo žmogus sugalvojo nevisiškai puikiai apgalvotą biudžetinių lėšų nusavinimo schemą. Sumanė reitinguoti Lietuvos universitetus ir kolegijas. Iš principo nesugalvojo nieko naujo. Pasaulyje tokios reitingavimo sistemos jau senai veikia. Tiesa, kyla daug diskusijų dėl jų metodikos patikimumo. Gerbiamam Mantui tai nė motais. Sistemų esama, tačiau Manto Adomėnos sistemos dar ne. Veikiausiai paviliotas 2,5 mln litų sumos  ir galimybės palikti solidų ir riebų įrašą Lietuvos švietimo istorijoje, gerbiamas Seimo narys spjovė į padorumą ir stačia galva pasinėrė į siaurų bei merkantilinių interesų gynimą - tik Manto Adomėno ir kolegų steigtas institutas gali tokį reitingavimą atlikti ir daugiau niekas. Pasakos…

Pričiuptas mėginant neišmoningai savintis biudžeto lėšas Mantas Adomėnas privertė suklusti Rusijos FST (Federalinė Saugumo Tarnyba) agentus. Jų planuose nebuvo tokio greito ir lengvai įmenamo, operacijos “Kembridžo sąžinė”, finalo. Rusijos šnipai eilinį kartą apsijuokė demaskuoti budrios konservatoriaus akies. Tiesa, jei ir toliau tokiais tempais bus demaskuojama Rusijos žvalgyba, iškils natūralus klausimas dėl jos reorganizacijos. Tokia neefektyvi sistema, nuolatos demaskuojama konservatorių, negali ilgai veikti. Manau, jog mūsiškiai parlamentarai po alinančių biudžeto grobstymų ir nusavinimų galėtų puikiai pagelbėti kolegoms iš Rytų.  Darbas nesunkus, o ir prie degtinės butelio bei ikrų bus galima universitetų reitigavimo ir FST reformos klausimus aptarti. Turim gi patirties su VSD “reorganizacija” ir aukštojo mokslo “reforma”…

P.s Patarimas. Policijai pagavus viršijant greitį nesibodėkite apkaltinti FST ir Rusijos. Didelė tikimybė, kad išsisuksite.

Rodyk draugams

Arvydas Šliogeris apie religiją - neįsisąmonintą ateizmą

Kai religija virsta psichologiniu fenomenu, ji jau yra religija be Dievo - vadinasi, tikrojo, iš būties išaugančio religingumo karikatūra. Šiuo požiūriu modernioji psichologizuota bei intravertuota krikščionybė yra radikalus, savo esmės nesuvokęs ateizmas.

Arvydas Šliogeris Būtis ir Pasaulis

P.s Puikus Dievo mirties interpretavimas, puikus tuo aspektu, jog koncentruotai ir esmingai charakterizuoja visos Vakarų minties Dievo laidotuvių procesijos liturgiją ir estetiką.

Rodyk draugams