BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie F.Nyčę iškirtusį J. W. Goethe’s parkus Londone.

 

Londone pabaigiau skaityti F. Nyčės Ecce homo. Uždariau Antikristu pradėtą nyčiologijos ratą. Skaitydamas paskutines eilutes jas mėginau instinktyviai susieti su ekspromtu pagautu vaizdu anapus metro vagono lango. Norėjau nyčiško žodžio ir minties stilus sustiprinti monumentalia (atsiprašau jei skamba pretenzingai) natūralistine, tikroviška, nefalsifikuota, nesumeninta tikrovės instaliacija. Kodėl? Ir pats nelabai žinau.

Tą akimirką kai baigi skaityti knygą, ypač tokio įtaigaus autoriau kaip Nyčė, visuomet jauti  pareigą autoriui atsidėkoti už jo genialumą - sukurti jam vaizduotės paminklą. Nežinau, bet mane šis “skulptoriaus” delicatesse pagauna kiekvieną kartą stebeilijantis į paskutinės prasminės sakinio konstrukcijos paskutinio kalbinio ženklo paskutinįjį tašką. Pakėliau akis ir pro langą išvydau Ecce homo autoriaus paminklo kontūrus - Keneri Vorfo dangoraižius. Nyčė londonietis besidarbuojantis Barclays? Nesąmonė. Galbūt…  

Londone palaidojau ir paskutiniąsias J. W. Goethe’s romano Sielų giminystė eilutes. Švelnu, jautru, subtilu. Pabaigiau žvelgdamas į parko medžius. Šį germanišką motyvą pratęsiau dvylikos kilometrų aukštyje grįždamas į Vilnių. Pasičiupau Haidegerio estetikos (meno/būties) pynę. Vis dar painioju…

Šiandieną Jeruzalės bažnytėlėje skambėjo Evangelija apie tuos kurie atpažįstami iš meilės. Prisiminiau Sigitą.    

tik aš vienas žinojau

kad kitoj pusėj vakaro

tėvas augina bažnyčią

mažą nykščio didumo

tėvo akys žvelgiančios pro

aukštus langų vitražus

persmeigtus siūbuojančio

saulėlydžio šakomis

tėvo rankos glostančios

putlius paveikslus

sliuogiančius marmurinėmis kolonom -

tėve tėve kaip kraujas patamsyje

kelią suranda

tėvo vaizdas šalia altoriaus

su taure virš kaktos pakylėta

su duona po kojų išsprūstančia

kai vieną naktį tėvas visai nesugrįžo

kai liepsnojo krauju motinos langas

lig ryto

tik aš vienas žinojau

kad atpirkimas

aplenkė

mūsų namus

Sigitas Parulskis Iš ilgesio visa tai.

Rodyk draugams

Vakaras su Sigitu Parulskiu. Ištikimybė

Ištikimybė

tupi gipso balandžiai
Dievo namų pastogėj
ateina javų pirklys
paberia aukso grūdų
krenta pajuodę balandžiai
ir dūžta pirkliui po kojų

“Mirusiųjų” / Baltos lankos, 1994. Vilnius

Stebiuosi Sigito žodžio algebra. Tiksli formulė. Mirtina. Einant gatve ši formulė nuo insulto pakirto Søreną Kierkegaardą.

Rodyk draugams

Vakarui apie ad illos quia hodie impleta est haec scriptura in auribus vestris

Si linguis hominum loquar et angelorum caritatem autem non habeam factus sum velut aes sonans aut cymbalum tinniens

Et si habuero prophetiam et noverim mysteria omnia et omnem scientiam et habuero omnem fidem ita ut montes transferam caritatem autem non habuero nihil sum
Et si distribuero in cibos pauperum omnes facultates meas et si tradidero corpus meum ut ardeam caritatem autem non habuero nihil mihi prodest

Caritas patiens est benigna est caritas non aemulatur non agit perperam non inflatur

Non est ambitiosa non quaerit quae sua sunt non inritatur non cogitat malum

Non gaudet super iniquitatem congaudet autem veritati

Omnia suffert omnia credit omnia sperat omnia sustinet

Caritas numquam excidit sive prophetiae evacuabuntur sive linguae cessabunt sive scientia destruetur

Ex parte enim cognoscimus et ex parte prophetamus

Cum autem venerit quod perfectum est evacuabitur quod ex parte est

Cum essem parvulus loquebar ut parvulus sapiebam ut parvulus cogitabam ut pa

rvulus quando factus sum vir evacuavi quae erant parvuli

Videmus nunc per speculum in enigmate tunc autem facie ad faciem nunc cognosco ex parte tunc autem cognoscam sicut et cognitus sum

Nunc autem manet fides spes caritas tria haec maior autem his est caritas

Απόστολος Παῦλος

juk taip ir bus

taip ir bus

paskutinį sykį

Sigitas Parulskis “Pagyvenusio vyro pagundos” (Baltos lankos, 2009)

Rodyk draugams

Sigitas Parulskis…nemiga.

nemiga

įtrynei mano akis

rožių

spygliais

atitolink nors mirksniui

akmeninę pagalvę

Sigitas Parulskis “Pagyvenusio vyro pagundos” (Baltos lankos, 2009)

Rodyk draugams

Šį vakarą Sigitas Parulskis…vidinis kraujavimas…

vidinis kraujavimas

dabar tai atsitinka vis dažniau

nubundu naktį, manyje vaikšto vaikas

su pagaikščiu, prie jo galo

pritvirtinta šakutė, persmeigia varlę

ieško gyvybės, turi

būti kas nors viduje, kas verčia varlę plaukti, kvarkti prieš lietų

gąsdinti žmones išsprogusiom akim

ir mirtina odos vėsa

atidarau šaldytuvą, gelsvai apšviestame

morge guli bekraujė tėvo galva

sėdžiu nuogas prie stalo, pusę

keturių nakties

lyg sumuštas, lyg mirštantis nuo

vidinio kraujavimo, susirietęs

ką tik kažkas

su romėniška ietimi

ieško manyje Dievo

—————————————————— Amsterdamas, oro uostas, 2009 birželio 19

Sigitas Parulskis “Pagyvenusio vyro pagundos” (Baltos lankos, 2009)

P.s Įdomi Sigito vaizduotės simbolika: vaikystės (gyvybės), tėvo (mirties, galbūt edipiškos), metafizikos (vardan Dievo). Pagunda reziumuoti gyvenimą?

Norėjau padėkoti savo draugams: Godai, Laurui ir Martynui, kurie padovanojo naują Sigito kūrybos perliuką - medituoju vakarais. Labai įdomūs, koncentruoti ir prasmėmis turtingi tekstai.

Rodyk draugams