BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Amerikos studentams prezidento dovana

JAV universitetų studentai gali džiaugtis. Pirmadienį Baltieji rūmai anonsavo, kad prezidentas nusprendė sumažinti, o kai kurioms studentų grupėms ir visai panaikinti, mėnesines įmokas ir palūkanas už paimtus kreditus studijoms ir pragyvenimui. Programa galios tik valstybinių/valstijų universitetų studentams. Kol kas sunku vertinti sprendimą. Bus įdomu pažiūrėti koks efektas. Pagrindiniai argumentai: nesugebėjimas gražinti paskolų, kritę pajamos ir skurdas. Lietuvoje tuo tarpu studentai “turtingesni”. Ima paskolas su žvėriškomis palūkanomis ir save nuo jaunų dienų pasmerkia bankų vergystei. O dar sakoma, kad Lietuvoje blogai gyventi.

Daugiau galima pasiskaityti Forbes

Rodyk draugams

10 brangiausių pasaulio ligų sąrašas. Kiek mokame ir permokame?

Amerikiečių žurnalo Forbes elektroninė versija paskelbė 10 “brangiausių” pasaulio ligų sąrašą. Buvo pamėginta apskaičiuoti išlaidas, kurias patiriame gydydami įvairias ligas. Įvertintas ir vidutinis metinių išlaidų augimo koeficientas.

Skaičiai įspūdingi. Medicinos pramonė, kaip čia pasakius, gerai gyvena. Beje, daugelis ligų tiesiogiai susijusios su mūsų gyvenimo būdu, tiksliau - antigyvenimo.

1. Protinės (smegenų) ligos $142.2 mlrd. 6% (2009 m. išaugo išlaidos)
2. Širdies ligos $123.1 mlrd. 5% (2009 m. išaugo išlaidos)
3. Trauminės ligos $100.2 mlrd. 6% (2009 m. išaugo išlaidos)
4. Vėžiniai susirgimai $99.4 mlrd. 7% (2009 m. išaugo išlaidos)
5. Plaučių ligos $64.6 mlrd. 6% (2009 m. išaugo išlaidos)
6. Hipertenzinės ligos $50.2 mlrd. 9% (2009 m. išaugo išlaidos)
7. Osteoartritas $48 mlrd. 8% (2009 m. išaugo išlaidos)
8. Stuburo ligos $40.1 mlrd. 9% (2009 m. išaugo išlaidos)
9. Inkstų ligos $35.9 mlrd. 13% (2009 m. išaugo išlaidos)
10. Diabetas $35,8 mlrd. 8% (2009 m. išaugo išlaidos)

Rodyk draugams

Ar žlugs JAV ekonomika ir doleris?

Dr. Ron Paul’s,  JAV kongresmenas iš Teksaso. Respublikonas ir kraštutinių konservatyvių pažiūrų politikas. Dalinasi savo mintimis apie FED sistemos ydas ir artėjantį JAV ekonominės bei monetarinės sistemos krachą.

Kodėl jūsų nuomone reikėtų atlikti FED auditą?

Esama aibės priežasčių. Tačiau esminė - noras nutraukti FED gaubiančią paslaptingumo skraistę. Nemanau, jog šiai institucijai reikėtų leisti pinigus spausdinti „iš oro”, atlikti savarankiškas intervencijas į rinką, o juo labiau vykdyti niekieno nekontroliuojamą ekonominio planavimo politiką. Esu įsitikinęs, jog JAV Kongresas privalo nuolatos vertinti FED darbą, nes Kongresas yra šios institucijos steigėjas. Ir man kaip kongresmenui svarbu žinoti, kokios naudos esama priėmus vienus ar kitus FED sprendimus. Galų gale, paprasti amerikiečiai taip pat privalo būti supažindinami su šios institucijos veikla.

Kodėl mes tiek mažai žinome apie FED darbą?

Ilgą laiką žmonės buvo užliūliuoti sąlyginės ramybės bei šios organizacijos paslaptingumo. 1913 m. įsteigus FED apie šią instituciją beveik niekas nieko nežinojo. O ir pats FED neturėjo didelio noro būti matomas. Karts nuo karto pasigirsdavo raginimai detaliau pažvelgti į FED veiklą, tačiau tuo viskas ir baigdavosi.
Turėjome puikią progą situaciją pakeisti septyniasdešimtaisiais. 1970 m. JAV susidūrė su didžiuliais ekonominiais iššūkiais, kuriuos lydėjo infliacija ir 21% išaugę palūkanų normos. Šios aplinkybės galėjo tapti svariu pagrindu pradėti išsamų FED sistemos auditą. Priėmus FED audito įstatymą 1978 m.daugelis manė, kad situacija ims keistis ir ši paslaptinga institucija taps skaidresnė bei labiau kontroliuojama. Tačiau situacija pakrypo priešinga linkme. Pasitelkę savo lobistus jie surašė tokį įstatymą, kuris jiems naudingas. Pasakysiu dar daugiau, remiantis šiuo įstatymu mes apskritai neturime jokios galimybės bent kiek daugiau praskleisti FED paslaptingumo šydą. Todėl ir ėmiausi inicijuoti pataisas, kurios leistų ištaisyti 1978 m. padarytą žalą.
Nepatikėsite, tačiau pradėjus domėtis šios institucijos veikla, ėmė ryškėti keisti ir daug klausimų keliantis faktai. Net šios organizacijos paslaptingumas nesukliudė išsiaiškinti faktų, jog FED savistoviai derasi su užsienio šalių vyriausybėmis, centriniais bankais, tarptautinėmis organizacijomis ir kas keisčiausia su privačiomis korporacijomis. Nieko nebūtų keisto, jei visa tai vyktų kontroliuojant Kongresui, tačiau, kai milžiniški trilijonus dolerių siekiantys kontraktai yra pasirašomi su privačiomis korporacijomis, kyla daug klausimų. Žmonės nori žinoti, kas slepiasi po FED biudžeto trilijono dolerių vertės eilute „Saugumas”.
Ši institucija iš ties galinga ir sugeba daryti bauginantį įspūdį. Gindami savo „nepriklausomybę” jie sėkmingai tuo naudojasi. Kiekvieną kartą, kai pamėgini juos pajudinti, jie pradeda visus gąsdinti pasaulio pabaiga. Suprask - jų nepriklausomybė turi būti savaime suprantamas faktas. Viskas būtų puiku, jei ne vienas „bet”… Ši FED nepriklausomybė jų pačių yra labai keistai suprantama. Kiekvieną kartą, kai įdėmiau paanalizuoji jų argumentus, supranti, kad nepriklausomybė tiesiogiai asocijuojama su slaptumu. Nenorima jokios politinės kontrolės, nes ji, jų nuomone, pakenksianti sistemos stabilumui. Tačiau tokie argumentai nesuprantami ir mažų mažiausiai nelogiški. Juk šios įstaigos vadovas yra skiriamas JAV prezidento (politiko), o ir kiti valdybos nariai privalo būti patvirtinti šalies vadovo. Tad apie kokią politinę nepriklausomybę mes kalbame.
Niekam ne paslaptis, kad šiai institucijai didelę įtaką daro ir užkulisiniai žaidimai. Tokios kompanijos kaip Goldman Sachs yra puikus to pavyzdys.

Ką turite omenyje sakydamas, jog Goldman Sachs turi įtakos FED politikai?

Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, jog dar neteko matyti, kad be šios kompanijos įtakos būtų skiriamas Finansų departamento ar FED vadovas. Reikia pastebėti, kad ši organizacija nemažą įtaką turi ir FED valdyboje. Puikus to pavyzdys dabartinis Finansų sekretorius Geithner. Jis buvo vienas iš Goldman Sachs direktorių vėliau sėkmingai nusėdęs Niujorko Federalinio rezervų banko vadovo kėdėje, o dabar užimantis Finansų sekretoriaus postą. Ir dar daugelis kitų jo pirmtakų buvo siejami su minėtąja kompanija. Net ir plika akimi matoma, kad ši įstaiga labai įtakinga. Atskiro aptarimo vertas ir faktas, jog krizės metu Goldman Sachs skirtingai nei Lehman Brothers buvo gelbėjamas. Kodėl….?

Jūsų nuomone, o kas galėtų pakeisti šią sistemą. Gal esama alternatyvių modelių?

Būtų puiku ir idealu, jei turėtume galimybę apskritai išvengti savęs saistymo su tokio tipo sistema. Apie tai kalbu eilę metų. Toks mano įsitikimas susijęs su 1980 m. Aukso komisijos paskelbtomis išvadomis. Mano nuomone, būtų visai protingas sprendimas leisti tarpusavyje konkuruoti įvairioms valiutoms. Savo knygoje „FED pabaiga” (End the Fed), aš kaip tik ir kalbu apie tokį modelį. Jo esmę sudarytų mokestinė sistema paremta aukso ir sidabro standartu bei lanksčiu valiutų modeliu. Jis veiktų labai paprastai. Žmonės atsiskaitydami arba mokėdami mokesčius galėtų naudotis abiem būdais.
Tarkim šiuo metu kaimyninėje Meksikoje galima atsidaryti sąskaitą ir joje kaupti sidabrą. Šiuo aspektu mūsų kaimynai, kur kas progresyvesni. Neslėpsiu, jog prieš diegiant šią sistemą, jie konsultavosi su manimi. Tai laikyčiau labai atsakingu politiniu ir ekonominiu žingsniu. Meksikiečiai kaip niekas kitas gerai žino, ką reiškia savo rankose laikyti kupiūras nuvertėjusias iki nulio. Ypatingai ši devalvacijos chimera skausminga vidurinei klasei. Noriu tikėti, kad amerikiečiams niekad neteks patirti to, ką patyrė jų kaimynai. Kita vertus, klausimas, kodėl to neturėtų atsitikti mums, išlieka atviras?

O kokios įtakos tokie pokyčiai turėtų JAV doleriui?

Be abejonės, tai dolerį sustiprintų. Tai ir yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl FED nenori keisti sistemos. Jie nenori stipraus dolerio. Logiška, jog aukso kainai augant stiprėja ir JAV doleris. Todėl taip įdėmiai FED seka aukso kainas ir visais būdais mėgina jas išlaikyti priimtiname lygyje. Jie daug tam skiria pastangų. Jiems nereikalinga mišri aukso/dolerio sistema. Nes tai, jų nuomone, taptų tiesioginiu konkurentu jų kontroliuojamai sistemai, kurioje valdo doleris. Nežinau, ko baiminasi FED. Kiek aš žinau iš istorijos, tai auksas ar sidabras pergyveno visas valiutų krizes ir popierinių pinigų nuvertėjimo cunamius.

Ar tik nenorite pasakyti, kad verta grįžti prie „aukso standarto”?

Aš noriu pasakyti, kad visus šiuos klausimus turėtų spręsti rinka. Tai būtų mano pirma išvada. Niekur mūsų konstitucijoje nesu skaitęs, kad būtų draudžiama atsiskaityti auksu ir sidabru ar atvirkščiai, jog tai yra vieninteliai atsiskaitymo šaltiniai. Šiuo klausimu mūsų konstitucija liberali. Tačiau, ką aš matau nuėjęs į parduotuvę. Duodu sidabrinį dolerį ir sulaukiu replikos, kad negaliu atsiskaityti, nes tai „realiai” yra 25 doleriai. Taigi ši sistema tau neleidžia atsiskaityti valiuta, kuri turi apčiuopiamą ir aiškią vertę.
Sutinku, kad tokioje sistemoje visuomet iškils klausimas, ar užteks aukso ar kito tauraus metalo? Tokiems nuogąstaujantiems atsakau, kad galima šioje situacijoje naudoti mišrų maišelį: auksas, sidabras, varis.
Tokia sistema galėtų puikiai riboti neslopstantį centrinių bankų norą pinigus gaminti „iš oro”.

O kaip įvertintumėte dabartinę JAV ekonomikos būklę ir kokias perspektyvas matote ateinantiems metams?

Manau, ekonomikos būklė prastėja. Dabartinėje situacijoje esama daug jovalo ir greitu metu raškysime šios situacijos vaisius. Klaidinga keinsistinė politika negali būti efektyvi. Spausdinant pinigus ir didinant valstybės biudžeto deficitą dar nė viena valstybė neišsprendė savo problemų. Kitas svarbus faktas yra tas, kad daug kompanijų palieka šią šalį. Mes daromės nekonkurencingi. Mano kaimynystėje (Teksasas) įsikūrusi Freeport korporacija. Esu įsitikinęs, kad tempai, kuriais jie perkelia savo verslą į Persijos įlankos regioną, leidžia tikėtis, jog šios kompanijos JAV žemėje mes nebematysim per artimiausius dešimt metų. Iš gamintojų ir pramoninkų šalies mes tampame skolininkų šalimi. O kur dar klausimai susiję su bedarbyste, kuri anot neoficialių šaltinių siekia ne 10%, o visus 17%. Apie tai niekas nekalba.

Norite pasakyti, kad visos optimistinės rinkų naujienos - paprasčiausias žmonių mulkinimas?

Aš taip nesakyčiau. Gal labiau tiktų apibūdinimas, kad situacija nesikeičia. Žmonės iš rinkų ir toliau godžiai vaikosi pinigų, kurie po didžiulių piniginių injekcijų pripildo rinkas naujomis dolerių kupiūromis. Pučiasi naujas burbulas. Manau, kad greitu metu rinkos pradės panikuoti. Beveik esu įsitikinęs, kad pertekliniai pinigai pradės trauktis iš rinkos. O tai sąlygos didžiulius akcijų išpardavimus ir jų verčių kritimą, kuris savo ruožtu stipriai pakoreguos visą ekonominį ciklą. Nereikia būti naiviais, realios ekonomikos įtaka akcijų rinkoms jau užmarštyje. Dabar rinkos realiai koreguoja ekonomikos tendencijas ir ciklus.
Ši ekonomika visiškai nesikeičia. Pasaulinė krizė prasidėjo nuo būsto rinkos. Logiška būtų daugiau nekartoti tų pačių klaidų. Tačiau dabartinė administracija ir vėl ploja katučių, kad būsto kainos ir pardavimai auga nors realaus ekonominio pagrindo tam nėra. Kam statomi namai ir kredituojami tokie projektai, kai aiškiai žinoma, jog namų yra daugiau nei jų reikia? Visa tai išbalansuoja ekonomiką ir rinkas. Ir prie viso to pigiais kreditais ir žemomis palūkanomis prisideda FED.

O be FED sistemos reformos, ar matote dar kokių ryškių trukdžių ekonomikos stabiliam funkcionavimui?

Tik pamėgink įveikti vieną ir jau žiūrėk rikiuojasi naujų eilutė. (Juokiasi)

Jūs esate buvęs kandidatas į JAV prezidentus. Ką galėtumėte pasakyti apie šią savo patirtį?

Per rinkiminę kompaniją sužinojau, jog Amerikoje esama labai daug austriškojo laisvos rinkos modelio šalininkų bei žmonių, kurie nėra linkęs savo globą patikėti federalinei valdžiai. Džiugina tai, jog daugiausiai tokių žmonių sutikau tarp universitetų ir koledžų studentų. Jie žino, ką mums garantuoja JAV konstitucija…

Kalbino: Alexandra Zendrian, Forbes/01.08.10

Versta: nerijusramanauskas.blogas.lt

Rodyk draugams

Koncentruota 2010 m. pasaulinė ekonominė apžvalga.

Koncentruota 2010 m. pasaulinė ekonominė apžvalga.

Rodyk draugams