BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Per purų sniegą į svieto tiesą?

Storas sniego paklotas be galo painus, o kartkartėmis ir pavojingas. Jei ne medžių arkos, supančios Tako vingį, tai žvelgiant į perspektyvą sugauti bent kiek aiškesnę Jo trajektoriją būtų bemaž neįmanoma. Žiema turi savybę viską sumuoti, tiksliau tariant, sujaukti pačią Tako ir medžių arkinės architektonikos dermės hierarchinę struktūrą išgaunant šį griežtai estetinį efektą iš savo baltumo - spektrograminės ir mitolografinės summa. Baltos spalvos magija(?) ontologinė!

Tomis akimirkomis, kai žemė leidžiasi būti įsprausta į sezoninės gradacijos logiką (trys metų laikai, gerokai nutolę nuo ledinės sniego pretenzijos palaidoti visur ir viską: pavasaris, vasara, ruduo), Tako galiai paklūsta tiek medžių arkinė struktūra, tiek kita Jį supanti erdvėlaikio architektūra. Iš dangaus pasipylus pirmosioms snaigėms medžiai ir jų viršūnių pynės kviečia, o ir leidžia, į savo monumentalų rimastingumą įsiskverbti Tako trajektorijoms, vingiams ir direktyvinei logikai, kuriančiai amžinąjį judėjimo formoje ratą, kuriame mezgasi fragmentiškos, tačiau lemtingos egzistencinės atogrąžos pynės,  mus vis sugrąžinančios į pradžios akimirką(as). Kieno..? Soreno Kierkegaardo žodžiais tariant, tomis akimirkomis galima patirti visą estetizmo gelmę, kuri įveikdama bet kokią erdvių, formų, spalvų ir kvapų tipologiją sumuoja visą žmogaus atsivėrimo pasauliui akimirkos galią - tai baltumo meta(fizika).

Visoje šioje sniegingoje rhétorique gali išgirsti lengvą minčių tipenimą mėginant pasiekti prasminį horizontą, kuris savo blukia punktyrine linija atsiremia į Jeruzalės bažnytėlės šventorių ir amžinybės baltumo kapinaites. Tiesa, šią baltumo harmoniją trikdo iš tolo mojantys antkapiniai kryžiai, tačiau baltumo per daug, kad šis extravagance pavirstų apgrabiu gamtos genijaus profane. Čia su J. V. Getės jaunuoju Verteriu klausiu Argi taip jau turi būti, kad tas, kuris duoda žmogui laimę, tampa ir jo kančių šaltiniu?

Ir vėl Sorenas Kierkegaardas ataidi savo mintimis į šį žvarbaus vakaro tekstą Norint kokį žmogų iš tiesų nuvesti į apibrėžtą vietą, visų pirma reikia surasti jį ten, kur jis yra, ir nuo ten pradėti. O  kas nuves?

Patiko (3)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą