BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nuskustas Sokratas ir estetikos teisingumas/teisingumo estetika

Sokratas (Arūnas Gudaitis)

Vakar keleta minučių įsistebeilijęs nužiūrinėjau Sokratą. Be barzdos atrodė ganėtinai keistai: griežtos formos žandikaulis, smailėjanti smakro linija - visiška asimetrija trafaretinei išminčiaus kaktos „platybei”. Tai, ką ištisus šimtmečius slėpė vešli graiko barzda, lietuvio menininko vaizduotės skustuvas apnuogino gausiai ŠMC (Šiuolaikinio Meno Centras) lankytojų auditorijai. Barzdgirė ilgus amžius maskavo puse Sokrato veido. Ši nepilna veido kartografija rampų šviesai išstatydama tik filosofo skvarbų žvilgsnį ir įspūdingo platumo kiaušą, jauno meninko dėka, klišine jau tapusią Sokrato vizualinę mitologramą, pavertė smagiu pokštu. Man patiko.

Bejėgystė. Ji visuomet apima tuos, kurie pilni iliuzijų dėl teisingumo.

Teisingumas mūsų kartai nebe etinė, o estetinė kategorija. Dabar teisingumas steigiasi ne santykyje tai, KĄ matau (žvilgsnio susisitikimas su KITU), o tai, KAIP matau (KITO konstravimas JĮ pajungiant savo žvilgsnio subjektyvybės galiai). Todėl teisingumo stygius (savijauta) yra tik neišlavintas estetinis jausmas ir nedaugiau. Tie kas stokoja teisingumo yra tiesiog nenusisekę estetai. Bevelyčiau manyti, jog esama tiesioginio ryšio tarp eklektizuotos estetinės sąmonės (plebėjystės) ir teisingumo nepritekliaus diskursų ir atvirkščiai, kuo estetinės sąmonės struktūros turtingesnės, tuo teisingumo nepritekliaus mažiau. Teisingumas steigiasi ne teismų salėse, o muziejuose. Labanakt. Kol kas.

Patiko (5)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą