BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kai pavargsti nuo kalbos

Kalba - antkapis, tvirtai suręstas virš dūlančio tylos kūno. Būtis ir kalba - pirmapradiškai suaustas Mirties projektas, kuris ant tylos kūno kapo šoka melagingą paskvilį. Kai tik pamėgini save ištraukti iš Kalbos kapaduobės, pasigirsta tas čaižus ir veidmainiškas klikimas „Tu miręs”, nors esama priešingai… Būties ir kalbos susiejimas jokia ontologinė lemtis, tai tik Adomo ir Ievos išsigalvota istorija, teisinanti jų žioplumą prieš ateities kartas… Gyvatė pirmoji PRAKALBINO (nubūtino, išbūtino) ir , o šie atitarė į jos kvietimą(?) taip įmesdami save į pirmapradę nuodėmę - kalbą - mirtį. Šis kalbos - mirties virusas užkrečia silpniausius, t.y. beveik visus mus (ne)mirtingus… Tik gyvieji - tylintys jam atsparūs… Mes, žmonės, esame perdėm liturgiški… Klaikus jausmas pervargus nuo kalbos…

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą