BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Prezidentės kalba, kurios niekas nelaukė

Foto: Kauno diena

Prezidentė Dalia Grybauskaitė perskaitė savo pirmąjį metinį pranešimą. Įspūdis:

1.       Negali apie šalies situaciją, o iš principo apie šalį, pasakyti daugiau nei tai leidžia turimi faktai arba susiklosčiusi situacija. Pranešimas buvo trumpas, koncentruotas ir lakoniškas, kaip ir lietuviška realybė: pilka, skurdi ir vizionizmui nedaug erdvės paliekanti. Todėl siūlyčiau visiems virkaujantiems, jog metiniame prezidentės pranešime stigo konceptualumo ir vizionizmo, iš savo stalčių ištraukti tas dešimtis strategijų, kurios į pasaulį buvo paleistos iš Seimo, Vyriausybės ar atskirų ministerijų kabinetų ir nuoširdžiai savęs paklausti, kokia dalis šių strategijų įgyvendinta? Bent kiek turintys padorumo atsakytų, jog beveik nulinė. Išvada peršasi viena, jog vizionistinė retorika Lietuviškos politinės kiaulidės kampuose neblizgėjo ir neblizgės perlo skaistumu, tad kam tuos perlus mėtyti kiaulėms?

2.       Daugeliui Seimo narių pranešimas pasirodė „abstraktus”.(?) Įdomu ar šiam pranešimui konkretumo būtų suteikęs kiekvienam asmeniškai perskaitytas politinis nekrologas? Galbūt ir taip, tačiau tai jau ne prezidentės, o STT agentų kompetencija ir rinkėjų prerogatyva.

3.       Kai kam šalies vadovės pranešimas panašėjo į reklaminių šūkių (slogan) rinkinį, na tarkime Arūnui Valinskui, keista girdėti tokio tipo kritiką iš politinės reklamos ir savireklamos žanro klasiko, beje, jei ir ne Valinsko kalibro niektauzų, tai bent jau jam mėginančių prilygti Seimo salėje galima atrasti gerą tuziną. Todėl Valinsko „priekaištus” šalies vadovei reikėtų laikyti bene konsoliduota daugumo Seimo narių nuomone, o štai čia ir kyla natūralus klausimas, kokio minties gilumo pasigedo šio gilumo stygiaus gyvieji klasikai, kurių kalbėjimas apie nieką galėtų būti politinių kliedesių metraščio medžiaga ilgiems metams į priekį?

4.       Daugelis apžvalgininkų netvėrė nuostaba, kad nėra ką komentuoti. Va, pagalvojau, ir jus aplankė bedarbystės šmėkla, tiesa, trumpai, bet efektingai - visai Lietuvai matant.

5.       Jei atvirai, tai prezidentė savo pranešimo dalį, kuri sekė po jos nuoširdaus ir atviro prisipažinimo, jog nesiruošiama tuščiai aušinti burnos vardijant Lietuvos negandas, jas ir taip visi gerai žino, galėjo pabaigti trim žodžiais: darbas, sąžiningumas ir nuoširdumas. Būtų sutaupiusi popieriaus ir laiko.

P.s. Ponas A.Račas Lietuvos radijuje komentuodamas prezidentės metinį pranešimą atkreipė dėmesį, jog šalies vadovė bene pirmą kartą taip aiškiai išsidavė, jog neturi aiškesnės valstybės ateities vizijos. Sutinku, dar daugiau, manau, jog skurdūs komentarai sekę prezidentės metinį pranešimą aiškiai parodė, jog šios vizijos niekam nereikia. Metinis pranešimas - konstitucinis ritualas, kuris politinį Lietuvos vidaus gyvenimą menkai veikia. Jei atvirai, mes vienas kitam esame nusibodę ir įsigrisę iki gyvo kaulo. Bėda viena - valstybė negali išeiti atostogų ir gerai pailsėti. Jos piliečiai gali emigruoti, žudytis, nusigerti, būti apatiški, bet nebūti negali. Šio negalėjimo nebūti įtampoje formuojasi neurotiška ir frustruojanti Lietuviškos realybės mozaika.Vienintelis bent kiek dėmesio vertas prezidentės kalbos komentaras, tai mano subjektyvi nuomonė, nuskambėjo iš Vladimiro Laučiaus.

Rodyk draugams

Badmiriavimas…

- Tu vis dar badauji? - paklausė prižiūrėtojas. Kada gi pagaliau tu liausiesi?

………………………………………………………………….

- Aš visada norėjau, kad jūs žavėtumėtės mano badavimų, - tarė bado meistras.

- Ką gi mes ir žavimės, - sutiko prižiūrėtojas.

- Bet jūs neturėtumėte tuo žavėtis, - pasakė bado meistras.

- Na tai nesižavime. Nors kodėl mums nesižavėti?

- Todėl, kad aš turiu badauti, aš negaliu kitaip.

- Tik pamanyk! - pareiškė prižiūrėtojas. - Kodėl gi tu negali kitaip?

- Todėl, kad aš, - ……………………………… - todėl, kad aš niekad negalėjau rasti maisto, kuris man būtų skanus. Jeigu bučiau jo radęs, patikėk, nieko nežiūrėdamas bučiau prisivalgęs, kaip tu arba kuris kitas.

Taip savo novelėje Bado meistras prabylą Prahos žydas, kurio badmiriavimo estetika giliausiu de profundis įsiveržia į mūsų epochos tikrybę, kur kas tikriau, nei Dievo ieškantis pamišėlis Vokietijos lenko Linksmajame moksle. Beje, tas pats, kurio taip ieškojo pamišėlis, šiandieną pamaitino penkis tūkstančius badmiriavimo estetikos gerbėjų. Gaila, kad vienam neteko…

Rodyk draugams